Kas antrą dieną — po droną Lietuvos oro erdvėje. Trys incidentai per pirmas dvi gegužės savaites. Valstybės institucijos ne tai kad nieko nedaro — jos imituoja veiklą, nes nežino, ką daryti. Arba nenori žinoti.Šiame Liberalių pokalbių epizode pas Joną Vitkauską ir prof. Raimundą Lopatą svečiuojasi — FPV pilotas, knygos „Dronų karas" autorius Arūnas Kumpis ir Kovo 11-osios Akto signataras Arūnas Degutis. Abu šauliai. Abu matę karo realybę. Abu tą patį sako: sistema neveikia — ir niekas už tai neatsako.Kodėl verta žiūrėti:- Trys konkretūs dronų incidentai Lietuvoje: kas atsitiko ir koks buvo institucinis atsakas- Kumpio diagnozė: „Šiandien tas atstumas, kuriuo mūsų kariuomenė deklaruoja masinę ugnį — 2,5 km. Realybėje reikia 20 km"- Kodėl naikinti dronus raketomis yra absurdiška: viena raketa kainuoja tiek, kiek 10 000 pigių sprendimų- 200 eurų vertės akustinė sistema, galinti fiksuoti dronus iš 15 km — ir kodėl Lietuva jos neperka- „NATO narkomano adata": Kumpis apie priklausomybę, kuri žlugdo savarankišką gynybą- Signataro Degučio realizmas: ką reiškia gintis be ginklų — ir ko neišmokome iš 1990-ųjų

Trumpas grįžo iš Kinijos. Sako — geras vizitas. Bet ar jis žino, su kuo sėdėjo prie stalo? Ramūnas Bogdanas griauna mitą: kodėl Kinija šiandien desperatiškai ieško stabilumo — ir kodėl tai yra silpnumo, ne stiprybės požymis,Šiame epizode:🔹 Kinija importuoja 30% maisto ir 70% energijos — tai ne galia🔹 Nekilnojamojo turto krizė: 30% BVP griūva🔹 Demografinė duobė: vieno vaiko politikos pasekmės🔹 Armijos valymas — kariniame komitete liko 2 žmonės🔹 Taivanas niekada nepriklausė Kinijai — Bogdanas paneigia Trumpą🔹 12 lėktuvų saugumui ir dovanų išmetimas — visiško nepasitikėjimo ženklai

Nuo 2015 m. Lietuvos savivaldybių merai gavo vis daugiau galių. 2023 m. reforma suteikė jiems teisę vienasmeniškai skirti administracijos direktorių — žmogų, kuris realiai valdo savivaldybės aparatą, biudžetą ir darbuotojus.Norėjome stipraus šeimininko. Gavome — bet kokius?Šiame epizode kartu su Gabriele Burbulyte-Tsiskarischvili — politologe iš Klaipėdos universiteto ir prof. Raimondu Lopata bei podcasto vedėju Jonu Vitkausku kalbame apie:- Kodėl taryba — svarbiausia institucija — nukeliavo į antrą planą- Kaip naujasis savivaldos modelis sukūrė sąlygas „vadukams" atsirasti- Sovietinis palikimas: ar vis dar ieškome „vykdomojo komiteto pirmininko"?- Regionų plėtros tarybos — kodėl merai traukia paklodę į savo pusę- Kas iš tikrųjų kaltas: įstatymų leidėjai, visuomenė ar sistema?

Kodėl po 200 metų Lietuva ir Lenkija vis dar jaučia tuos pačius skaudulius? Gegužės 3-iosios konstitucija, Vilniaus klausimas, Giedroycas — ir klausimai, kurie iki šiol neišspręsti.Prof. Alfredas Bumblauskas, doc. Barbara Stankiewicz ir prof. Raimundas Lopata atsako į klausimą: ar mes norime susitaikyti, ar tik apie tai kalbame?Šiame epizode:- Ar Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo Lietuvos dokumentas — ar dokumentas prieš Lietuvą?- Kur dingo "draugiškas Lenkijos elitas"?- Giedroyco ULB koncepcija: kodėl Lenkijai reikalinga nepriklausoma Lietuva?- Lietuvos lenkai — vienalytė mažuma ar skirtingų tapatybių mozaika?- Bendradarbiavimo siekis ir stringanti partnerystė — kodėl geri norai virsta tuščiomis deklaracijomis?- Kas reikalinga, kad santykiai taptų ne tik deklaratyviai, bet ir praktiškai geri?- Dubingių ir Glitiškių žudynės — ar įmanomas bendras kryžius kaip susitaikymo simbolis?📺 Liberalūs pokalbiai — politika, istorija, idėjos. Tinklalaidę veda Raimundas Lopata ir Jonas Vitkauskas

Europos gynyba šiandien atrodo kaip didelis pažadas: šimtai milijardų eurų, naujos programos, bendri pirkimai, gynybos pramonės stiprinimas, kalbos apie Europos gynybos sąjungą ir net apie europinį NATO ramstį. Tačiau esminis klausimas lieka tas pats: ar Europa turi ne tik pinigų, bet ir politinės valios gintis?Šiame „Liberalių pokalbių“ epizode Jonas Vitkauskas ir prof. Raimundas Lopata kalbasi su politologu, prof. Tomu Janeliūnu ir Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi apie tai, kaip keičiasi Europos saugumo architektūra po Rusijos karo prieš Ukrainą.Ar 800 mlrd. eurų Europos gynybai gali virsti realiais pajėgumais? Ar SAFE programa ir bendri gynybos pirkimai sustiprins Europą, ar vėl paskęs nacionaliniuose interesuose? Ar Europos Sąjunga pajėgi sukurti tikrą gynybos sąjungą? Ir kur šiame procese yra Lietuva – prie sprendimų stalo ar paraštėse?Pokalbyje aptariame:– kodėl pinigai savaime dar nereiškia saugumo;– ar Europa gali pasirengti gintis be JAV garantijų;– kodėl bendri standartai gynybos pramonėje tampa kritiniu klausimu;– ką reiškia Europos gynybos sąjungos idėja;– ar Ukraina galėtų tapti šios naujos saugumo architektūros dalimi;– kodėl Lietuvai gali neužtekti vien kalbėti apie grėsmes – reikia aktyviai dalyvauti iniciatyvose;– kas galėtų tapti naujuoju Europos gynybos lyderystės centru.Tai pokalbis apie Europos istorinį egzaminą: pinigų gynybai lyg ir atsiranda, bet ar atsiras valios, greičio ir lyderystės?Prenumeruokite „Liberalius pokalbius“, jei jums svarbu suprasti, kur juda Lietuvos, Europos ir Vakarų politika.#LiberaliųPokalbiai #EuroposGynyba #LietuvosSaugumas #NATO #EuroposSąjunga #Ukraina #Gynyba #TomasJaneliūnas #PetrasAuštrevičius #RaimundasLopata

Lietuvos ekonomika, verslas, inovacijos, investicijos, fintech ir saugumas – kas šiandien kuria Lietuvos pranašumą, o kas jį stabdo?Šiame „Liberalūs pokalbiai“ epizode aptariame Lietuvos ekonomiką iki 2028 metų: verslo lankstumą, reguliavimą, vienaragius, gynybos pramonę ir valstybės vaidmenį.Ar Lietuva dar moka ne tik konkuruoti, bet ir inovuoti? Jonas Vitkauskas ir prof. Raimundas Lopata kalbasi su Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Andriumi Romanovskiu ir finansų sektoriaus ekspertu Sauliumi Racevičiumi apie Lietuvos ekonomiką, investicijas Lietuvoje, eksporto situaciją, fintech sektorių, vienaragius, aukštąsias technologijas, gynybos pramonę, degalų kainas, infliaciją, reguliavimą, švietimo sistemą ir antros pakopos pensijų reformą.Šiame epizode keliami klausimai: ar valstybė padeda verslui, ar jį stabdo? Ar Europa per daug reguliuoja? Ar Lietuvos verslas vis dar turi lankstumo ir gebėjimo greitai prisitaikyti? Ką Lietuva turi padaryti dabar, kad ekonomikos augimas, inovacijos ir investicijos neišsikvėptų?Prenumeruokite „Liberalius pokalbius“, jei jums įdomi Lietuvos ekonomika, politika, verslas, investicijos, inovacijos ir valstybės ateitis.

Politinėmis partijomis pasitikima vis mažiau — ne tik Lietuvoje, bet visame Vakarų pasaulyje. Ar tai laikina krizė, ar jau gyvename senojo partinio modelio saulėlydyje?Ar politinės partijos dar tebėra gyvas demokratijos įrankis, ar jau tampa atgyvenusiu dariniu? Klasikinės masinės partijos, paremtos aiškiomis ideologijomis ir griežta hierarchija, vis sunkiau atitinka šiandienos realybę — jų vietoje iškyla vienkartinės, personalistinės, rinkimams pritaikytos struktūros.Trys profesoriai – Lauras Bielinis, Gintautas Mažeikis ir Raimundas Lopata – analizuoja, kodėl industrinės epochos partijų sistema byra ir kas ją pakeis:— Kodėl kompetentingi žmonės vengia partinės politikos?— Vienkadenciniai judėjimai: iškyla greitai, išnyksta taip pat greitai — ar tai ateitis?— Ar partijos virsta tik valdžios paėmimo ir išlaikymo mechanizmais?— Dirbtinis intelektas politikoje — kur baigiasi pagalbinis instrumentas ir prasideda pavojinga riba?— Kokia politika gali ateiti po mums pažįstamos partinės sistemos?

Ko verta Lietuvos kultūra? Ir kodėl sistema, kuri turėtų ją palaikyti, dažnai dirba prieš save?

Lietuvos muzikos rinka 2024 m. — 308 mln. eurų. Ed Sheerano du vakarai Lietuvoje — 8,2 mln. eurų. Tiek pat, kiek visa Lietuvos sporto industrija (be Kauno Žalgirio) uždirba per metus. Tačiau Lietuva vis dar nežino, ką su tuo daryti.Pokalbyje su kultūros prodiuseriu Lauru Lučiūnu, instituto "Liberalis" vadovu profesoriumi Raimundu Lopata ir laidos vedėju Jonu Vitkausku analizuojame kultūros politiką, pinigų srautus ir sisteminius trūkumus, kurie stabdo Lietuvos kultūros sektoriaus augimą.Šiame epizode:— Kultūros ministerija vs. Ekonomikos ministerija: kas iš tikrųjų lemia kultūros sektoriaus ateitį?— LRT ir politika: ciklas, kuris kartojasi prie kiekvienos valdžios— Mecenatystė Lietuvoje: 142 vieta iš 145 pasaulyje — kodėl?— Stadionai kaip kultūros infrastruktūra: Kaunas gali, Vilnius — kažkodėl ne— „Žvaigždžių rojaus" idėja: kaip pritraukti pasaulines žvaigždes mokesčių lengvatomis